Kodėl savanoriauti? O kodėl ne? Aš išgyvenau labai skausmingas skyrybas. Rodės, gyvenimas jau baigėsi ir viskas netenka prasmės. Bet paskui supratau, kaip svarbu yra pagalba, kaip svarbu, kad tave išklauso. Nežinau, kiek ten tų patarimu klausaisi, bet kažkur supranti, kad gyvenimas nesustoja ir tu nesi vienintelis, kuriam nutinka blogi ir labai blogi dalykai. Galų gale, esi gyvas ir visada turi antrą šansą. Tikiu, jei kažkam galėsiu padėti sunkesnę dieną, gausiu karmos taškų.
Prisipažinsiu, labai skausmingai išgyvenu man artimų žmonių skausmą, gaila dėl beprasmių mirčių ar nelaimių, ypač, kai kažkas nutinka vaikams, nesvarbu kieno... Išties, esu visiškai paskendęs savo aistroje - žvejyboje. Man tai ir poilsis, ir sportas, ir meditacija.
Esu baigęs KTU vadybos fakultetą ir labai džiaugiuosi, kad pavyko suderinti vadybos ir marketingo įgūdžius su savo aistra, nes dirbu vienoje didžiausių žūklės reikmenimis prekiaujančioje firmoje Rytų Europoje. Turiu 22 metų dukrą.  Labai mėgstu sunkiąją muziką. Negaliu pakęsti popso ir kičo, ir visokių ten TV projektų :)
 

Siųsti užklausą
Siųsti