Interviu su psichologu Romu Radzevičiumi

2025 rugpjūčio 10 d.

Kaip trumpai prisistatytumėte – kas Jūs esate ne tik kaip psichologas, bet ir kaip žmogus?
Esu psichologas, papildomai baigęs Teisės psichologijos studijas. Daug metų dirbau kalėjimuose su nuteistaisiais. Šią sritį rinkausi, nes man atrodo svarbu padėti kitiems žmonėms, įvairioms socialinėms grupėms, stokojančioms paramos.

Kaip prasidėjo Jūsų kelias į psichologiją, ir kas labiausiai įkvėpė šį pasirinkimą būti Vyrų linijoje?
Nuo 18 metų pradėjau važinėti į įkalinimo įstaigas siekiant padėti dvasiškai, psichologiškai, Veždavome humanitarinę pagalbą, susidurdavau su į laisvę grįžtančiais asmenimis siekiant padėti integruotis. Susidūrimas su šia socialine grupe buvo didelis visuomenės pažinimas, akiračio praplėtimas ir tuo pačiu didelės visuomenės žaizdos atvėrimas. Su laiku vis prieidavau išvados, kad ne taip svarbu ką materialaus tas žmogus turės, ne tai darys jį laimingu,- labiau svarbu tai, kaip veikia žmogaus mintys, kokias vertybes jis pasirenka, kokius tikslus sau kelia. Taip brendo mano kelias į psichologiją. Po penkių metų šio darbo apsisiprendžiau mokintis psichologijos.

Kokie iššūkiai Jums buvo (ar yra) didžiausi psichologo darbe Vyrų linijoje , ir kaip juos įveikėte? Atskleiskite, kas Jums asmeniškai buvo sudėtingiausia – emocinis krūvis, darbas su sudėtingais atvejais ar ribų laikymas – ir kaip išmokote su tuo būti.

Psichologinius iššūkius stebėjau ir išgyvenau dar dirbdamas su nuteistaisiais. Teko bendrauti su vėliau pasirinkusiais savižudybę, su priklausomybę turinčiais asmenimis, su pakartotinai nusiskalstančiais, benamiais ir t.t. Todėl tai klausantis telefonu taip stipriai emociškai neveikia ir nekelia sunkumų. Darbas telefonu atskleidžia daugiau visuomenės įvairovės ir aktualijas.

Kokias vertybes laikote svarbiausiomis savo darbe Vyrų linijoje?
Visada bandau suprasti tą žmogų, kuris skambina. Jeigu aš būčiau jo vietoje, norėčiau, kad mane išklausytų, įsigilintų į mano situaciją, padėtų surasti išeitį. Lygiai taip pat ir aš stengiuosi skambinančiąjam parodyti dėmesį, išklausyti, jį suprasti, pabūti jo kailyje, pabūti jo pašnekovu. Svarbu neteisti žmogaus, nesmugdyti, nežeminti, nepabrėžti jo bejėgiškumo,  o priešingai - padėti rasti pozityvo esamoje situacijoje, atskleisti jam, kad ir jo situacijoje yra išeitis. Dažnu atveju vyrai skambindami apnuogina savo sielą, atvirauja ir labai svarbu, kad tas pokalbis lieka tik tarp jo ir psichologo kitame laido gale.

Kaip susiformavo Jūsų kelias teikiant psichologinę pagalbą vyrams, ir kas šiame darbe Jus labiausiai įkvepia?
Kaip jau minėjau, dirbant kalėjimuose, susidurdavau su vyrais, išgyvenančiais krizines situacijas. Atsidūrus kalėjime, vyrai patiria daug netekčių ir lūžių, pvz. dūžta šeimos, lieka vieni, prarandami darbai, visas gyvenimo pamatas jiems slysta iš po kojų. Visuomenė nuo šių vyrų nusisuka ir jiems aktuali psichologinė pagalba. Šis suvokimas, kad vyrai lieka vieni krizinėse situacijose, paskatino įsitraukti į darbą Vyrų linijoje.

Kuo galite būti naudingas vyrams Vyrų linijoje  šiandien – ką konkretaus siūlote kaip psichologas?
Vyrų linijoje vedu psichologines konsultacijas telefonu. Krizę išgyvenantys vyrai gali kreiptis norėdami pasišnekėti, ieškoti emocinės pagalbos, palaikymo.