Su kokiais psichologiniais sunkumais susiduria vyrai
2025 rugpjūčio 10 d.
Dovilė Bubnienė, psichologė psichoterapeutė
Per pastaruosius metus labai ryškėja viena tendencija – vyrai dažniausiai kreipiasi dėl emocinės vienatvės, nerimo, santykių krizių, pykčio valdymo sunkumų ir gilaus tapatumo klausimo: „Kas aš esu, jei ne tas, kuris turi viską atlaikyti?“ Kreipiasi labai įvairūs vyrai – nuo aštuoniolikmečių, ieškančių savęs, iki šešiasdešimtmečių, patiriančių skyrybas ar gyvenimo prasmės krizę. Dažniausiai tai 25–45 metų dirbantys vyrai, turintys aukštąjį ar profesinį išsilavinimą. Iš išorės jie dažnai atrodo funkcionuojantys, tačiau viduje jaučia perdegimą, savivertės pažeidžiamumą ar gilų santykinį nerimą.
Daugelis vyrų šiandien išgyvena emocinę atskirtį – net ir artimuose santykiuose jaučiasi nesuprasti. Juos lydi vidinis netinkamumo jausmas, baimė nepateisinti lūkesčių ar prarasti savo vietą. Kai kurie patiria beprasmybę net ir turėdami materialinį stabilumą. Jie jaučiasi spaudžiami būti viskuo vienu metu – stiprūs, bet švelnūs; racionalūs, bet emociškai prieinami; sėkmingi, bet nepasikėlę. Šis vidinis konfliktas kuria didelę įtampą, kuri dažnai neišsakoma, o tiesiog tyliai nešiojama savyje.
Dirbant jau ne vienerius metus su vyrais, aiškiai matyti pokyčiai. Vis daugiau jų kreipiasi patys, nebe tik paskatinti partnerių ar artimųjų. Ryškėja naujas vyrų tipas – jautrūs, ieškantys gilesnio ryšio, bet dažnai nežinantys, kaip jį kurti. Jie nori ne tik „išspręsti problemą“, bet ir mokytis artumo, emocinio ryšio, santykio su savimi ir kitais. Taip pat auga sąmoningumas – vyrai vis dažniau supranta, kad psichologinė pagalba nėra silpnumo ženklas, o brandi atsakomybė už savo ir artimųjų gerovę.
Kartu keičiasi ir pati vyriškumo samprata. Vyriškumas vis mažiau siejamas su dominavimu ar emocijų slopinimu. Jis tampa atsakomybe, gebėjimu laikyti savo jausmus, drąsa pripažinti, kad sunku, ir leisti sau prašyti pagalbos. Vis daugiau vyrų renkasi būti gyvais, o ne šarvuotais – ir tai yra labai tikras, brandus vyriškumas.
Psichologinės problemos, su kuriomis šiandien susiduria vyrai, iš esmės yra žmogiškos – nerimas, vienatvė, savivertės pažeidžiamumas, santykių skausmai būdingi ir moterims. Tačiau dažnai skiriasi jų raiška. Moterys dažniau kalba apie savo emocijas, ieško ryšio, mokosi švelnumo sau. Vyrai vis dar dažnai pasirenka tylą, pyktį ar atsiribojimą – tai tik kitos formos tos pačios vidinės žaizdos. Todėl taip svarbu kurti vyrams saugią erdvę būti žmonėmis – ne stereotipais ar etiketėmis, o tikrais, jausmingais, gyvais žmonėmis.
